- sandermė
- sándermė sf. (1) NdŽ 1. DŽ dermė, harmonija: Garsų sandermė vadinasi eufonija rš. Romūs jie buvo todėl, kad jų sielose buvo visiška sandermė tarp jų poelgių ir sąžinės rš. Joje (apysakoje) ieškota sandermės tarp monografijos apie skulptorių ir biografinio romano K.Bor. 2. SE129 ramumas, taikingumas: Visur sandermę ir meilę sėja Gmž.
Dictionary of the Lithuanian Language.
